Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai savo veikloje privalo veikti sąžiningai, pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikydamiesi žurnalistinės etikos reikalavimų. Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d. skelbia, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Šio įstatymo 41 str. 2 d. 1 p. įtvirtina žurnalisto pareigą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Taip pat šio įstatymo 15 straipsniu įtvirtinta atsakymo teisė, kuri suteikia galimybę paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslinti jau paskelbtą. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 38 str. įpareigoja žurnalistus ir viešosios informacijos rengėjus neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.

    Viename iš minėtų kreipinių yra prašoma paneigti be komentarų 2010 m. kovo 25 d. straipsnio „Valstybiniai miškai – medienos mafijos rankose?“ tikrovės neatitinkantį teiginį, kad „Vilniaus urėdo vieta kainuoja 100 tūkst. litų“.