Privačių miškų savininkams

Informacija dėl Europos Sąjungos paramos
Nuo 2009 m. vasario 17 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento teritoriniuose skyriuose jau priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Už žemės apželdinimą mišku numatyta kompensacinė parama.
Paraiškos pagal kaimo plėtros programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ priimamos nuo 2009 m. vasario 17 d. iki 2009 m. balandžio 10 d.
URĖDIJA TEIKIA PASLAUGAS
VĮ Vilniaus urėdija teikia įvairias paslaugas privačių miškų savininkams. Miško savininkai urėdijos medelyne gali nusipirkti sodmenų kirtaviečių bei nederlingų žemių apželdinimui. Taip pat kiekvienais metais urėdija vykdo miško savininkų mokymo kursus.
Miškų savininkams konsultacijos teikiamos visose girininkijose antradieniais nuo 8.00 iki 12.00 val., urėdijoje kiekvieną darbo dieną - darbo laiku.
Telefonas pasiteiravimui: (8 5) 233 6159.
PASLAUGŲ KAINOS PRIVAČIŲ ŽEMIŲ IR MIŠKŲ SAVININKAMS
Ikainiai privaciu misku savininkams.doc
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
kas_zinotina _misko_ savininkui.doc
MIŠKAS - ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, natūralioje augavietėje brandos amžiuje pasiekiančiais ne mažesnį kaip 7 m aukštį, kita miško augalija, išretėjęs ar netekęs augalijos dėl žmo¬gaus veiklos bei gamtinių veiksnių (kirtavietės, degimvietės, aikštės).
Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros - iki 10 m pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai mišku nelaikomi. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
MIŠKŲ GRUPĖS. Pagal paskirtį ir nustatytą ūkininkavimo režimą, Lietuvoje išskiriamos keturios miškų grupės:
I grupė - rezervatiniai miškai. Jiems priskiriami valstybiniai rezervatai, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatai, rezervatinės apyrubės. Šiai grupei priskirti miškai paliekami augti natūraliai, be žmogaus įsikišimo.
II grupė- specialios paskirties miškai. Jie skirstomi į dvi pogrupes:
a) ekosistemų apsaugos miškai (kraštovaizdžio, botaniniai, pedologiniai (dirvožemio), botaniniai-zoologiniai draustiniai, saugomi kraštovaizdžio objektai, priešeroziniai miškai, genetinės vertės medynai, vertingi ir etaloniniai medynai).
Ūkininkavimo tikslas - išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas;
b) rekreaciniai miškai (miško parkai, miestų miškai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir kiti rekreacinės-estetinės vertės miškai). Ūkininkavimo tikslas-formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.
III grupė- apsauginiai miškai (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai ir kiti draustiniai, laukų apsauginiai miškai, vandens telkinių apsaugos zonų miškai, kiti apsauginiai miškai). Ūkininkavimo tikslas - formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.
IVgrupė- ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms. Jiems priskiriami ir valstybinių parkų ūkinių zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas - laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.
Kiekvienas miško savininkas savo miško valdai turi turėti miškotvarkos projektą. Tai – atestuotų miškotvarkos specialistų 10 metų laikotarpiui parengtas specialus ūkinės veiklos privačioje miško valdoje planavimo dokumentas, nustatyta tvarka suderintas ir patvirtintas valstybinių miškų pareigūnų.
Miško kirtimas
Privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku įgyja gavę žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą. O teisė kirsti mišką įgyjama gavus nustatytos formos leidimą, kurį išduoda RAAD (regioninio aplinkos apsaugos departamento) valstybiniai miškų pareigūnai.
Leidimas kirsti mišką išduodamas privataus miško savininkui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo leidimui gauti reikalingų dokumentų pateikimo dienos. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. Įsakymu Nr. D1-386. Leidimai kirsti mišką neprivalomi tik ugdant jaunuolynus iki 20 metų (šviesinimo ir valymo kirtimai) ir sausuoliams bei vėjavartoms (su šaknimis išverstiems medžiams) kirsti.
Leidimai kirsti mišką išduodami ne ilgiau kaip vieneriems metams ir galioja iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, o pagamintos medienos išvežimo terminas yra ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai po leidime nurodyto termino kirsti mišką galiojimo pabaigos. Leidimai gali būti pratęsti,bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (tam reikia ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki nustatyto miško kirtimo termino pabaigos pateikti raštišką prašymą leidimą kirsti mišką išdavusiam pareigūnui).
Iškirtus mišką ir išvežant medžius, būtina turėti leidimą kirsti mišką (arba jo kopiją)- jeigu jis buvo privalomas, užpildytą medienos gabenimo lapą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Medienos gabenimo lapas yra apvaliosios medienos gabenimą patvirtinantis laisvos formos dokumentas, turintis visus Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos apraše nurodytus privalomuosius rekvizitus. Lapo pildyti nereikia, kai gabenama iki 3 kubų medienosarba kai mediena gabenama iki 3 km. atstumu nuo kirtavietės.
Medienos gabenimo lapo pavyzdį galima gauti RAAD rajonų agentūrose, miškų urėdjose ar girininkijose.
Vilniaus RAAD: Tel. Nr. 2334795
R. Surdokas Tel. Nr. 2336472; 8-61519315;
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Atsižvelgiant į medynų amžių, yra numatomi visi kirtimai bei daug kitų miško ūkio darbų. Todėl būtina žinoti medynų amžių. Dažniausiai medyną sudarančių medžių amžius yra nustatomas kiekvienai medžių rūšiai. Jis gali būti nustatytas skirtingu tikslumu. Kad būtų lengviau nusakyti medžių amžių visoms medžių rūšims vienodai tiksliai, naudojamos amžiaus klasės.
Lietuvoje amžiaus klasė visoms medžių rūšims yra vienoda - 10 metų. Ji žymima romėniškais skaičiais: / amžiaus klasė - 1-10 metų,
II amžiaus klasė - 11-20 metų,
III amžiaus klasė -21-30 metų ir t.t
Kalbant apie medynų amžių, reikėtų susipažinti ir su amžiaus periodais, arba brandumo grupėmis. Projektuojant miškininkavimo priemones, išskiriamos tokios:
1) jaunuolynai, 4) brandūs medynai,
2) pusamžiai medynai, 5) perbrendę medynai.
3) pribręstantys medynai,
|
Brandumo grupės
|
Amžius pagal medžių rūšis
|
|
|
P,U, K
|
E
|
Ą
|
B, Į, L
|
D
|
Bt, Bl
|
|
Jaunuolynai
|
1 - 40
|
1 - 40
|
1 - 40
|
1 - 20
|
1 - 20
|
1 - 10
|
|
Pusamžiai
|
41 -80
|
41 - 50
|
41 - 100
|
21 - 30
|
21 - 30
|
11 - 20
|
|
Pribrestantys
|
81 - 100
|
51 - 70
|
101 - 120
|
31 - 40
|
31 - 40
|
21 - 30
|
|
Brandūs
|
101 - 140
|
71 - 110
|
121 - 160
|
41 - 60
|
41 - 60
|
31 - 50
|
|
Perbrendę
|
141 ir >
|
111 ir >
|
161 ir >
|
61 ir >
|
61 ir >
|
51 ir >
|
* Pastaba: Sąlygiškai medynus brandumo grupėmis priimta skirstyti pagal IV grupės miškams nustatytą kirtimo amžių. Keičiant kirtimo amžių, atitinkamai keičiasi ir brandumo grupių amžius.
KIRTIMO AMŽIUS. Dažniausiai kertami brandos amžių pasiekę medžiai (71-121 metų - spygliuočiai ir kietieji lapuočiai, 31-61 metų - minkštieji lapuočiai). Tokiame amžiuje medžiai yra sukaupę daugiausia vertingos medienos ir jų neapsimoka auginti ilgiau, nes krinta medyno vertė. Daugelis tokius medžius laiko senais, tačiau iš tikrųjų jie yra palyginti jauni ir daugelis jų galėtų augti dar ilgiau nei šimtą metų.
Miške kiekvienas medis turi didelės įtakos kitiems organizmams. Medyje pilna vabzdžių ir kitų gyvūnų, kurie minta medžiu ir vieni kitais. Visa tai susiję į vieną mitybos sistemą. Su kiekviena medžio dalimi yra susiję augaliniu maistu mintantys gyviai, kuriais savo ruožtu minta tam tikri plėšrūnai. Įsikišimas į šią sistemą vienoje grandyje turi įtakos visai sistemai. Pvz., sunaikinus lapais mintančias lervas, medis taps sveikesnis, tačiau sumažės ir lervomis mintančių paukščių, o dėl to kitais metais lervų gali atsirasti dar daugiau.
Su medžiu susijusi gyvūnija medžiui augant taip pat kinta. Mažus medelius puola pelės ir žolėdžiai gyvūnai. Medžiui paaugus, jo viršūnėje apsigyvena lapais mintantys vabzdžiai, vabalai, vorai, paukščiai ir t.t. Žydintis medis pritraukia dar kitokių vabzdžių, sėklomis mintančių gyvūnų bei paukščių.
Senuose, nekertamuose medžiuose palaipsniui apsigyvena mediena mintantys vabzdžiai ir auga grybai. Kai ąžuolas sulaukia 150-200 metų, jame atsiranda ertmių, drevių, kuriose apsigyvena geniai, šikšnosparniai, kamanės ir t.t. Net ir vienas toks senas medis tarp jaunesnių turi didelę biologinę vertę, o turint 3-5 tokius medžius sklype galima išsaugoti su jais susijusias gyvūnijos rūšis.
Minimalus medynų pagrindinių kirtimų ir gamtinės brandos amžius (metais) privačiuose miškuose
|
Vyraujančios medžių rūšys
|
IV grupės miškai
|
III grupės miškai
|
Gamtinės brandos (pagrindinių atkuriamųjų kirtimų II grupės miškuose) amžiai
|
|
Pušys, maumedžiai, uosiai, klevai, guobos
|
101
|
111
|
170
|
|
Eglės
|
71
|
81
|
120
|
|
Ąžuolai
|
121
|
141
|
200
|
|
Beržai, liepos, juodalksniai, skroblai
|
61
|
61
|
90
|
|
Drebulės (mišriame medyne), tuopos
|
41
|
41
|
60
|
|
Drebulės (grynas drebulynas)
|
kirtimo amžius nenustatomas
|
60
|
|
Baltalksniai, gluosniai, blindės
|
kirtimo amžius nenustatomas
|
50
|
Miško savininkas privalo žinoti, kad prieš kirsdamas mišką turi pagalvoti apie jo atkūrimą, kad miškas nepavirstų dykviete ar krūmais vešinčiu žemės plotu. Iš anksto turi numatyti, miškas atžels savaime ar reikės jį atsodinti.
MIŠKO ATKŪRIMO TRUKMĖ
Mišką atkurti privalo jo savininkai, valdytojai ir naudotojai savo lėšomis. Želdintinose kirtavietėse, degavietėse bei žuvusių želdinių ar žėlinių vietose miškas atkuriamas: želdant - Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytais terminais (medyną iškirtus plynai, jį reikia atkurti per trejus metus), o paliekant želti - ne vėliau kaip per ketverius metus po jų atsiradimo.
APRIBOJIMAI PASIRENKANT SODINAMŲ MEDŽIŲ RŪŠĮ.
Įstatymais numatyta, kad iškirsti ąžuolynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augavietėse, turi būti atkurti taip, kad vyrautų tų pačių rūšių medžiai.
Kitais atvejais miško savininkas gali pasirinkti norimo įveisti medyno rūšinę sudėtį pats, atsižvelgdamas į savo tikslus ir augavietės sąlygas.
MIŠKO ATKŪRIMO SĄNAUDOS 1 HEKTARUI
Tiksliai pasakyti, kiek kainuos atsodinti 1 ha miško, galėsite tik detaliai apskaičiavę. Vidutiniškai atsodinti 1 ha miško kainuoja apie 1 500-3000 Lt. 1 ha miško atkūrimo ir iki trejų metų priežiūros išlaidos (išskyrus apsaugą nuo žvėrių) sudaro apie 4500 Lt, o įskaitant apsaugą nuo žvėrių - 5300 (naudojant repelentus) -7600 (tveriant karčių tvoromis) Lt. )ei dalį darbų atliksite patys, ši suma bus mažesnė. Vienas patyręs miško darbininkas per dieną pasodina 500-700 sodinukų. Sodmenų apytikrės kainos: 3-4-erių metų eglės pikirantai kainuoja 0,20-0,25 Lt/vnt.; 2-ejų metų pušies pikirantai - 0,08-0,14 Lt/vnt.; 3-ejų metų paprastojo ąžuolo pikirantai - 0,70-0,90 Lt/vnt. Tikslesnes sodmenų kainas sužinosite paskambinę į artimiausią medelyną (Akmenytės medelynas 8-5 2494025) arba kreipęsi į Vilniaus miškų urėdiją.
Miško atkūrimo būdai:
Skiriami tokie miško atkūrimo būdai:
■ Natūralus miško žėlimas (iš savaime išsisėjusių sėklų, kurios sudygsta nukritusios nuo greta ar netoli sklypo augančių medžių ar iš po kirtimo likusių kelmų ir šaknų išaugusių atžalų).
■ Dirbtinis miško želdinimas (sodmenų sodinimas rankiniu ar mechanizuotu būdu, sėjimas).
■ Mišrus - išvardintų būdų derinys (sodinant ar sėjant plote, kuriame želia savaiminukai; taikant (arba netaikant) žėlimą skatinančias priemones).
Sodinant galima greičiau atkurti mišką, pasirinkti pageidaujamas medžių rūšis ir, taikant medžių selekcijos pasiekimus, formuoti sveikus bei našius medynus. Pasodinus į paruoštą dirvą, sodmenis mažiau reikia prižiūrėti (ravėti, retinti). Mišką galima įveisti ten, kur jis anksčiau neaugo, menkaverčius medžius ir krūmus galima pakeisti pageidaujamomis medžių rūšimis.
Miškas atkuriamas paliekant jį natūraliai atželti, jeigu po kirtimo lieka pakankamai gyvybingų, kirtimo metu nesužalotų jaunų medelių arba yra tikimybė, kad atžels pageidaujamos medžių rūšys.
APRIBOJIMAI PASIRENKANT MIŠKO ATKŪRIMO BUDĄ
Rezervatiniuose (I gr.) miškuose galimas tik miško žėlimas.
Ekosistemų apsaugos (II A gr.) miškuose pirmenybė teikiama miško žėlimui. Želdinti galima tik vietinės kilmės (geriausia to paties medyno) sėklomis, sodmenimis.
Rekreaciniuose (II B gr.) miškuose galimi visi miško atkūrimo ir įveisimo būdai. Pasirenkamas tas, kuris labiausiai užtikrins želdinių ir žėlinių tvarumą ir atitiks rekreacinius poreikius.
Apsauginiuose (III gr.) miškuose pirmenybė teikiama žėlimui, o vėliau želdinimui. Rezervatų apsauginių zonų miškuose galima želdinti tik vietinės kilmės (geriausia to paties medyno) sėklomis, sodmenimis.
Ūkiniuose (IV gr.) miškuose galimi visi miško atkūrimo ir įveisimo būdai. Esant panašioms miško atkūrimo ir įveisimo sąlygoms, parenkamas ekonomiškiausias būdas.
- Informacija parengta pagal Lietuvos miško savininkų asociacijos leidinius.
Miško savininkų dėmesiui :
-
Vilniaus miškų urėdijos medelynas turi parduoti paprastosios pušies sodmenų !
-
Urėdija perka spygliuočių medieną ir mišką iškirtimui ! (tel. 85 210- 58- 50, mob. 8 686 39072)
-
Kokybiškai ir greitai atkuriame kirtavietes, sudarome miško tvarkymo ir priežiūros sutartis !
-
Nepamirškite savo miškuose iki balandžio 1d. sutvarkyti sausuolius ir vėjolaužas, pastoviai stebėkite miškų sanitarinę būklę !
-
Ruošdamiesi paukščių sutiktuvėms, iškelkime inkilus !
-
Saugokite miškus ir pievas nuo pavasarinių gaisrų.
Papildoma_informacija_misko_savininkams.doc