Saugomos teritorijos

Saugomų teritorijų urėdijoje yra 48 procentai. Jose apribota ūkinė veikla, pirmenybę teikiant gamtosaugai, gyventojų rekreaciniams - estetiniams poreikiams tenkinti.

NERIES REGIONINIS PARKAS

Nuo Vilniaus link Kernavės savo sraunius vandenis plukdydama Neris nubrėžia natūralią Vilniaus miškų urėdijos ribą iš pietryčių pusės. Čia Neries regioninio parko teritorija (10 587,92 ha.), iš kurių Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų ir Sudervės girininkijose - 4,2 tūkst. ha.

Tikras stebuklas, kad  visiškai netoli Vilniaus galima džiaugtis unikalia, natūralia gamta, raiškiais kraštovaizdžiais, atodangomis, pasigėrėti neapsakomo grožio vaizdais, atsiveriančiais nuo aukštų Neries krantų. Beslenkantys ledynai  sukūrė įspūdingas kalvas, išvinguriavo  Neries ir jos intakų  vagas. Dėl to čia persipina  žaismingi kalvynai, žaliuojančios senovinės griovos  su upelių slėniais, miškais ir raguvomis.

Beveik visą parko teritoriją net 95% užima miškai, iš kurių Vilniaus miškų urėdijai priklauso beveik pusė (40 %). Parke net 11 įvairių  draustinių, 1 gamtinis Dūkštų ąžuolyno rezervatas. Natūralus, žmogaus veiklos nepažeistas  kraštovaizdis sąlygoja plačią įvairaus tipo pelkių, pievų, vandens augalų bendrijų įvairovę. Daug parke sutinkamų augalų ir gyvūnų rūšių yra retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: augalų - 45 rūšys, kerpių - 15 rūšių, grybų - 22 rūšys, gyvūnų - 53 rūšys.   Nuošaliuose šlapiuose miškuose, senuose medžiuose lizdus krauna juodieji gandrai. Netoli vandeningų žemapelkių galima išgirsti ir pamatyti grakščiąsias gerves. Parke nemažai retų paukščių: senuose lapuočių miškuose mėgsta įsikurti mažasis erelis rėksnys, sraunių upelių stačiuose šlaituose urvelius rausia tulžiai, naktimis ūbauja naminės pelėdos. Neries regioninio parko miškuose galima rasti beveik visų rūšių Lietuvos miškų žinduolių tarp kurių vertingiausia - parko įžymybė į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta  didžioji miegapelė.

Išskirtinė parko padėtis - tarp dviejų Lietuvos sostinių - senosios Kernavės ir Vilniaus lėmė kultūros paveldo  objektų gausą. Nuo Kernavės iki Vilniaus driekėsi gynybinė piliakalnių sistema, su palei Nerį supiltais pilkapiais, senovės gyvenvietėmis. Šioje teritorijoje galima aptikti daug senosios lietuvių dvasinės kultūros likučių - mitologinių akmenų, šaltinių, alkakalnių.

Tikimės, kad noras pažinti savo šaknis paskatins Jus iš naujo atrasti mūsų visų istorinės ir dvasinės praeities kultūros paveldą, esantį Neries regioniniame parke.

Neries regioninio parko direkcijos adresas:
Vilniaus g. 33, Sudervė, LT-14201 Vilniaus rajonas, tel./faks. 8 5 2490202 Direktorė Audronė Žičkutė, mob. tel. 8 686 18617,

el. pastas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai @ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

http://www.neriesparkas.lt

VERKIŲ REGIONINIS PARKAS

Verkių regioninis parkas 1992 m. įsteigtas siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų gamtinius, Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui plėtoti, gamtosaugos idėjoms, materialinės ir dvasinės kultūros palikimui propaguoti.

Bendras parko plotas - 2673 ha. Natūralios ir pusiau natūralios teritorijos Verkių regioniniame parke užima apie 80% jo ploto. Čia yra Žaliųjų ežerų ir Turniškės kraštovaizdžio, Ežerėlių geomorfologinis, Riešės hidrografinis, Verkių kraštovaizdžio ir architektūros, Kalvarijų memorialinis draustiniai.Bendras parko plotas - 2673 ha. Natūralios ir pusiau natūralios teritorijos Verkių regioniniame parke užima apie 80% jo ploto. Čia yra Žaliųjų ežerų ir Turniškės kraštovaizdžio, Ežerėlių geomorfologinis, Riešės hidrografinis, Verkių kraštovaizdžio ir architektūros, Kalvarijų memorialinis draustiniai.

ŽALIŲJŲ EŽERŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE saugomi ilgi ir gilūs stačiašlaičiai Žaliųjų ežerų dubakloniai (rinos), ir žemiausiose jų vietose telkšantys ežerai. Čia reljefas tikrai įspūdingas. Itin išraiškingas kalvotas tarpuežeris labai vertingas ir biologiniu požiūriu, nes jame gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų.ŽALIŲJŲ EŽERŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE saugomi ilgi ir gilūs stačiašlaičiai Žaliųjų ežerų dubakloniai (rinos), ir žemiausiose jų vietose telkšantys ežerai. Čia reljefas tikrai įspūdingas. Itin išraiškingas kalvotas tarpuežeris labai vertingas ir biologiniu požiūriu, nes jame gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų.

Statūs Balsio (Kryžiuočių) ežero - didžiausio ir giliausio Žaliųjų ežerų grupėje - duburio šlaitai, virš vandens iškilęs iki 40 m, beveik tiek pat nusileidžia ir po vandeniu. Šlaituose gausu šaltinių. Bene didžiausias galvosūkis yra žalia ežerų spalva. Jų vanduo iš tiesų ryškiai žalias, nes požeminiai vandenys, maitinantys ežerus, yra labai karbonatingi.

TURNIŠKĖS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE Riešės upelis išsišakoja į du - Riešės ir Turniškės - upelius. Tai gana retas reiškinys Lietuvoje. Šalia upelio yra XIX a. technikos paminklas - Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas su inžinerine kanalų sistema.

EŽERĖLIŲ GEOMORFOLOGINIAME DRAUSTINYJE saugomas įdomus, nors ir ne toks ryškus kaip Žalieji ežerai, geomorfologinis komleksas. Čia gausu mažų, uždarų, tarpusavyje nesusisiekiančių ežerėlių arba pelkėtų, jau užakusių ežerų duburių.

RIEŠĖS HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS saugo natūralią Riešės upelio atkarpą. Čia gausu retų gyvūnų, saugomų Europos mastu.

VERKIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO IR ARCHITERKTŪROS DRAUSTINYJE saugomas unikalus Verkių rūmų architektūros ansamblis. Jį sudaro vakarinė ir rytinė oficinos, paviljonas, arklidės, sargo namelis, dvi oranžerijos, įvairūs ūkiniai pastatai, parkas su senaisiais tvenkiniais. Senasis dvaras Vilniaus vyskupams priklausė jau nuo XIV a. Paskutinė rūmų rekonstrukcija vyko XIX a., kuomet teko nugriauti centrinius rūmus, nusiaubtus Napoleono armijos. Archeologinių bei istorinių tyrimų medžiaga rodo, kad Verkiai buvę pagoniškojo kulto vieta, laikoma krivių krivaičių sūnaus Lizdeikos gimtine.

KALVARIJŲ MEMORIALINIO DRAUSTINIO akcentas - Verkių Kalvarijos, įkurtos XVII a. viduryje. Į gamtinį kraštovaizdį įkomponuotas Verkių Kryžiaus kelias - Jaruzalės Kryžiaus kelio analogas. Šis architektūrinis-urbanistinis ansamblis yra vertingas Europos mastu. Jame yra 22 mūrinės koplyčios, 7 mediniai vartai, medinis tiltas - koplytėlė ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.

Verkių regioniniame parke rekreaciniu požiūriu vertingiausi švarūs, maudytis tinkami ežerai, nuo seno lankomi poilsiautojų. Svarbiausioms regioninio parko kraštovaizdžio vertybėms aplankyti numatyta pažintinių pėsčiųjų takų bei apžvalginių autoturizmo ir dviračių trasų sistema. Daugiau apie Verkių regioninio parko vertybes, apie poilsio galimybes, sužinosite interneto svetainėje www.pavilniai-verkiai.lt. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos adresas: Žaliųjų ežerų 53, Vilnius; telefonas 8-5-2729834, faksas 8-5-2729835.

Urėdijos teritorijoje yra šie valstybiniai draustiniai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Baravykinės valstybinis kraštovaizdžio draustinis (2280 ha). Tai priešpaskutiniojo apledėjimo moreninio kalvyno Ašmenos aukštumoje kraštovaizdis, kurtinių tuokvietės.
Daubėnų valstybinis kraštovaizdžio draustinis (675 ha) - senojo fliuvioglacialinio Rukainės-Rudaminos senslėnio kraštovaizdis Ašmenos moreninėje aukštumoje.
Europos centro valstybinis kraštovaizdžio draustinis (912 ha) - geografinio Europos Centro apylinkių kraštovaizdis.
Dvarčionių valstybinis geomorfologinis draustinis (110 ha) - raiškus Dvarčionių dubaklonis.
Griovų valstybinis geomorfologinis draustinis (574 ha) - Neries paslėnio erozinio kalvyno fragmentas su raiškiomis griovų tipo formomis.

Juozapinės valstybinis geomorfologinis draustinis (251 ha) - Ašmenos aukštumai būdingas senojo reljefo moreninio masyvo fragmentas su Juozapinės kalnu.
Kruopynės valstybinis geomorfologinis draustinis (326 ha) - Medininkų-Ašmenos aukštumų kalvynui būdingas kalvotojo masyvo fragmentas su Kruopynės (Jočio) kalnu.
Kuosinės valstybinis geomorfologinis draustinis (1514 ha) - Kuosinės senslėnis.
Medžiakalnio valstybinis geomorfologinis draustinis (766 ha) - smulkiakalvių ruožo fragmentas, būdingas Baltijos aukštumų lankui.
Vanaginės valstybinis geomorfologinis draustinis (301 ha) - senasis moreninis reljefas Aukštaičių aukštumoje.
Kenos valstybinis hidrografinis draustinis (165 ha) - negilaus salpinio slėnio labai vingiuotas Kenos aukštupys.
Vilnios valstybinis hidrografinis draustinis (1221 ha) - negilaus salpinio slėnio vidutiniškai vingiuota Vilnios vidurupio atkarpa.
Raudonosios balos valstybinis telmologinis draustinis (137 ha) - Aukštaičių moreninėms aukštumoms būdinga Raudonoji pelkė.
Medininkų valstybinis botaninis draustinis (16 ha) - Kalninių arnikų sąžalynai, kitų retų rūšių augalų augiavietės.
Taurijos valstybinis ornitologinis draustinis (514 ha) - tai kurtinių tuokvietės.

Urėdijos miško žemėse saugomi 74 objektai: tai Žalieji ežerai, senovės gyvenvietės, piliakalniai, pilkapiai, akmenys, Grigiškių popieriaus fabriko vandens kanalas.
Paežerėse, pelkėse, miškuose auga reti į Raudonąją knygą įtraukti žoliniai augalai: miškinė dirsuolė, stačioji vaisgina, tuščiaviduris rūtenis, balandinė žvaigždūnė ir kiti.
Urėdijos miškuose yra kurtinių tuokviečių, gervių, tetervinų, lutučių, perimviečių, pilkųjų garnių kolonijų.
Kertinė miško buveinė - tai beveik nepaliestas miško plotas, kuriame didelė tikimybė rasti nykstančių, pažeidžiamų, retų arba globotinų floros ir faunos rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą .
Kertinių miško buveinių inventorizacija, viena iš sudėtinių miškų sertifikavimo dalių, padeda išsaugoti miškuose turimą biologinę įvairovę. Kertinių miško buveinių inventorizacija VĮ Vilniaus miškų urėdijoje pradėta 2002 metais ir baigta 2003 metais. Iš inventorizavimui pateiktų 893 sklypų, pernai inventorizuoti 104 sklypai, šiemet liko 789 sklypai. 300 sklypuose rastos saugotinos kerpių, samanų, induočių augalų, grybų, moliuskų ar vabzdžių rūšys.

 

VĮ VILNIAUS MIŠKŲ URĖDIJOS VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MIŠKŲ KERTINĖS MIŠKO BUVEINĖS   Girininkija vnt. ha       Dūkštai 21 36,34 Paežeriai 11 10,86 Verkiai 38 68,15 Sudervė 4 2,66 Mickūnai 16 30,19 Taurai 40 89,71 Lavoriškės 11 12,65 Paneriai 13 8,11 Juodšiliai 5 3,57 Parudamina 3 0,156 Migūnai 4 2,943 Viso 166 265,339

 

RAUDONOSIOS KNYGOS AUGALŲ RŪŠYS VĮ VILNIAUS MIŠKŲ URĖDIJOJE   Eil.Nr. Augalo rūšies pavadinimas Girininkija Lietuviškai Lotyniškai 1 Miškinė dirsuolė Bromopsis benekenii Dūkštų 2 Aukštoji gegūnė  Dactylorhiza fuchsii Dūkštų 3 Stačioji vaisgina Ajuga pyramidalis Dūkštų 4 Tuščiaviduris rūtenis Corydalis cava Dūkštų 5 Balandinė žvaigždūnė Scabiosa columbaria Dūkštų 6 Statusis atgiris  Huperzia selago Dūkštų 7 Vėjalandė šilagėlė  Pulsatilla patens Dūkštų 8 Daugiametė blizgė  Lunaria rediviva Dūkštų 9 Pelkinė uolaskėlė  Saxifraga hirculus Dūkštų 10 Vienalapis gedutis  Malaxis monophyllos Dūkštų 11 Pūkuotoji apuokė Trichocolea tomentella  Dūkštų 12 Dvilapis purvuolis  Liparis loselii Dūkštų 13 Melsvasis gencijonas  Gentiana cruciata Dūkštų 14 Plačialapis begalis  Laserpitium latifolium Dūkštų 15 Plunksninė pliusnė Neckera pennata Migūnų 16 Miškinė dirsuolė Bromopsis benekenii Migūnų 17 Miškinis eraičinas Festuca altissima Migūnų 18 Žalsvažiedė blandis Platanthera chlorantha Migūnų 19 Geltonžiedis pelėžirnis Lathyrus laevigatus Migūnų 20 Plačialapis begalis Laserpitium latifolium Migūnų 21 Aukštoji gegūnė Dactylorhiza fuchsii Migūnų 22 Baltijinė gegūnė Dactylorhiza longifolia Migūnų 23 Siauralapė gegūnė Dactylorhiza traunsteineri Migūnų 24 Dėmėtoji gegūnė Dactylorhiza maculata Migūnų 25 Paprastasis kardelis Gladiolus imbricatus Migūnų 26 Miškinė monažolė Glyceria nemoralis Migūnų 27 Paprastoji tuklė  Pinguicula vulgaris Migūnų 28 Mėlynasis palemonas Polemonium caeruleum Migūnų 29 Daugiametis patvenis Swertia perennis Migūnų 30 Sibirinė visgė Trisetum sibiricum Migūnų 31 Vėjalandė šilagėlė  Pulsatilla patens Kalvelių 32 Paprastoji vandens lelija Nymphaea alba  Kalvelių 33 Žvilgantysis kiminas Sphagnum subnitens Lavoriškių 34 Kupstinė kūlingė  Trichophorum cespitosum Lavoriškių 35 Statusis atgiris Huperzia selago Lavoriškių 36 Vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens Lavoriškių 37 Mažalapė saulašarė Drosera intermedia  Lavoriškių 38 Statusis atgiris Huperzia selago Mickūnų 39 Meškinis česnakas  Allium ursinum  Mickūnų 40 Statusis atgiris Huperzia selago Mickūnų 41 Mažalapė saulašarė Drosera intermedia  Mickūnų 42 Lieknasis švylys Eriophorum gracile  Mickūnų 43 Statusis atgiris Huperzia selago Migūnų 44 Kalninė arnika  Arnica montana  Migūnų 45 Plačioji platužė Lobaria pulmonaria  Paežerio 46 Laplandinis karklas Salix lapponum  Paežerio 47 Mėlynialapis karklas Salix myrtilloides  Paežerio 48 Dėmėtoji gegūnė Dactylorhiza maculata Paežerio 49 Siauralapė gegūnė  Dactylorhiza traunsteineri  Paežerio 50 Plunksninė pliusnė Neckera pennata  Panerių 51 Raudonasis garbenis Cephalanthera rubra  Parudaminio 52 Švedinė kiaulpienė  Taraxacum suecicum Parudaminio 53 Vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens Parudaminio 54 Rusovo gegūnė Dactylorhiza russowii Parudaminio 55 Kalninė arnika  Arnica montana  Parudaminio 56 Paprastasis kardelis Gladiolus imbricatus Parudaminio 57 Mažažiedė lūgnė  Nuphar pumilum Parudaminio 58 Raudonoji gegūnė  Dactylorhiza incarnata Parudaminio 59 Miškinė mėta  Mentha longifolia Parudaminio 60 Melsvasis gencijonas  Gentiana cruciata Sudervės 61 Didysis asiūklis  Equisetum telmateia Sudervės 62 Raudonoji gegūnė  Dactylorhiza incarnata Sudervės 63 Mėlynasis palemonas Polemonium caeruleum Taurų 64 Statusis atgiris Huperzia selago Taurų 65 Pelkinė laksva Hammarbya paludosa  Verkių 66 Pajūrinis sotvaras Myrica gale  Verkių 67 Stačioji vaisgina Ajuga pyramidalis Verkių 68 Kalninė arnika  Arnica montana  Verkių 69 Šakotoji ratainytė Cladium mariscus  Verkių 70 Nariuotoji ilgalūpė Corallorhiza trifida  Verkių 71 Baltijinė gegūnė Dactylorhiza longifolia Verkių 72 Dėmėtoji gegūnė  Dactylorhiza maculata Verkių 73 Rusovo gegūnė Dactylorhiza russowii Verkių 74 Tamsialapis skiautalūpis Epipactis atrorubens  Verkių 75 Melsvasis gencijonas Gentiana cruciata Verkių 76 Statusis atgiris Huperzia selago Verkių 77 Plačialapis begalis Laserpitium latifolium Verkių 78 Dvilapis purvuolis  Liparis loselii Verkių 79 Širdinė dviguonė Listera cordata  Verkių 80 Gležnalapė nertis Ceratophyllum submersum  Verkių 81 Miškinė plikaplaiskė Neottianthe cuculata  Verkių 82 Ilgagalvis dobilas Trifolium rubens  Verkių 83 Žirnialapis vikis Vicia pisiformis  Verkių 84 Miškinė monažolė Glyceria nemoralis Verkių 85 Daugiametė blizgė  Lunaria rediviva Verkių 86 Vienalapis gedutis  Malaxis monophyllos Verkių 87 Didysis plukenis Najas marina  Verkių 88 Mažoji gegužraibė Orchis morio  Verkių 89 Paprastoji tuklė  Pinguicula vulgaris Verkių 90 Žalsvažiedė blandis Platanthera chlorantha Verkių 91 Didžiažiedė juodgalvė Prunella grandiflora  Verkių 92 Vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens Verkių 93 Balandinė žvaigždūnė Scabiosa columbaria Verkių 94 Žalsvoji naktižiedė Silene chlorantha  Verkių