Saugomos teritorijos


Saugomų teritorijų urėdijoje yra 48 procentai. Jose apribota ūkinė veikla, pirmenybę teikiant gamtosaugai, gyventojų rekreaciniams - estetiniams poreikiams tenkinti.
NERIES REGIONINIS PARKAS

Nuo Vilniaus link Kernavės savo sraunius vandenis plukdydama Neris nubrėžia natūralią Vilniaus miškų urėdijos ribą iš pietryčių pusės. Čia Neries regioninio parko teritorija (10 587,92 ha.), iš kurių Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų ir Sudervės girininkijose - 4,2 tūkst. ha.
Tikras stebuklas, kad visiškai netoli Vilniaus galima džiaugtis unikalia, natūralia gamta, raiškiais kraštovaizdžiais, atodangomis, pasigėrėti neapsakomo grožio vaizdais, atsiveriančiais nuo aukštų Neries krantų. Beslenkantys ledynai sukūrė įspūdingas kalvas, išvinguriavo Neries ir jos intakų vagas. Dėl to čia persipina žaismingi kalvynai, žaliuojančios senovinės griovos su upelių slėniais, miškais ir raguvomis.
Beveik visą parko teritoriją net 95% užima miškai, iš kurių Vilniaus miškų urėdijai priklauso beveik pusė (40 %). Parke net 11 įvairių draustinių, 1 gamtinis Dūkštų ąžuolyno rezervatas. Natūralus, žmogaus veiklos nepažeistas kraštovaizdis sąlygoja plačią įvairaus tipo pelkių, pievų, vandens augalų bendrijų įvairovę. Daug parke sutinkamų augalų ir gyvūnų rūšių yra retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: augalų - 45 rūšys, kerpių - 15 rūšių, grybų - 22 rūšys, gyvūnų - 53 rūšys. Nuošaliuose šlapiuose miškuose, senuose medžiuose lizdus krauna juodieji gandrai. Netoli vandeningų žemapelkių galima išgirsti ir pamatyti grakščiąsias gerves. Parke nemažai retų paukščių: senuose lapuočių miškuose mėgsta įsikurti mažasis erelis rėksnys, sraunių upelių stačiuose šlaituose urvelius rausia tulžiai, naktimis ūbauja naminės pelėdos. Neries regioninio parko miškuose galima rasti beveik visų rūšių Lietuvos miškų žinduolių tarp kurių vertingiausia - parko įžymybė į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta didžioji miegapelė.

Išskirtinė parko padėtis - tarp dviejų Lietuvos sostinių - senosios Kernavės ir Vilniaus lėmė kultūros paveldo objektų gausą. Nuo Kernavės iki Vilniaus driekėsi gynybinė piliakalnių sistema, su palei Nerį supiltais pilkapiais, senovės gyvenvietėmis. Šioje teritorijoje galima aptikti daug senosios lietuvių dvasinės kultūros likučių - mitologinių akmenų, šaltinių, alkakalnių.
Tikimės, kad noras pažinti savo šaknis paskatins Jus iš naujo atrasti mūsų visų istorinės ir dvasinės praeities kultūros paveldą, esantį Neries regioniniame parke.
Neries regioninio parko direkcijos adresas:
Vilniaus g. 33, Sudervė, LT-14201 Vilniaus rajonas, tel./faks. 8 5 2490202 Direktorė Audronė Žičkutė, mob. tel. 8 686 18617,
el. pastas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
@
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
http://www.neriesparkas.lt
VERKIŲ REGIONINIS PARKAS

Verkių regioninis parkas 1992 m. įsteigtas siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų gamtinius, Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui plėtoti, gamtosaugos idėjoms, materialinės ir dvasinės kultūros palikimui propaguoti.
Bendras parko plotas - 2673 ha. Natūralios ir pusiau natūralios teritorijos Verkių regioniniame parke užima apie 80% jo ploto. Čia yra Žaliųjų ežerų ir Turniškės kraštovaizdžio, Ežerėlių geomorfologinis, Riešės hidrografinis, Verkių kraštovaizdžio ir architektūros, Kalvarijų memorialinis draustiniai.Bendras parko plotas - 2673 ha. Natūralios ir pusiau natūralios teritorijos Verkių regioniniame parke užima apie 80% jo ploto. Čia yra Žaliųjų ežerų ir Turniškės kraštovaizdžio, Ežerėlių geomorfologinis, Riešės hidrografinis, Verkių kraštovaizdžio ir architektūros, Kalvarijų memorialinis draustiniai.
ŽALIŲJŲ EŽERŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE saugomi ilgi ir gilūs stačiašlaičiai Žaliųjų ežerų dubakloniai (rinos), ir žemiausiose jų vietose telkšantys ežerai. Čia reljefas tikrai įspūdingas. Itin išraiškingas kalvotas tarpuežeris labai vertingas ir biologiniu požiūriu, nes jame gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų.ŽALIŲJŲ EŽERŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE saugomi ilgi ir gilūs stačiašlaičiai Žaliųjų ežerų dubakloniai (rinos), ir žemiausiose jų vietose telkšantys ežerai. Čia reljefas tikrai įspūdingas. Itin išraiškingas kalvotas tarpuežeris labai vertingas ir biologiniu požiūriu, nes jame gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų.
Statūs Balsio (Kryžiuočių) ežero - didžiausio ir giliausio Žaliųjų ežerų grupėje - duburio šlaitai, virš vandens iškilęs iki 40 m, beveik tiek pat nusileidžia ir po vandeniu. Šlaituose gausu šaltinių. Bene didžiausias galvosūkis yra žalia ežerų spalva. Jų vanduo iš tiesų ryškiai žalias, nes požeminiai vandenys, maitinantys ežerus, yra labai karbonatingi.

TURNIŠKĖS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE Riešės upelis išsišakoja į du - Riešės ir Turniškės - upelius. Tai gana retas reiškinys Lietuvoje. Šalia upelio yra XIX a. technikos paminklas - Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas su inžinerine kanalų sistema.
EŽERĖLIŲ GEOMORFOLOGINIAME DRAUSTINYJE saugomas įdomus, nors ir ne toks ryškus kaip Žalieji ežerai, geomorfologinis komleksas. Čia gausu mažų, uždarų, tarpusavyje nesusisiekiančių ežerėlių arba pelkėtų, jau užakusių ežerų duburių.
RIEŠĖS HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS saugo natūralią Riešės upelio atkarpą. Čia gausu retų gyvūnų, saugomų Europos mastu.
VERKIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO IR ARCHITERKTŪROS DRAUSTINYJE saugomas unikalus Verkių rūmų architektūros ansamblis. Jį sudaro vakarinė ir rytinė oficinos, paviljonas, arklidės, sargo namelis, dvi oranžerijos, įvairūs ūkiniai pastatai, parkas su senaisiais tvenkiniais. Senasis dvaras Vilniaus vyskupams priklausė jau nuo XIV a. Paskutinė rūmų rekonstrukcija vyko XIX a., kuomet teko nugriauti centrinius rūmus, nusiaubtus Napoleono armijos. Archeologinių bei istorinių tyrimų medžiaga rodo, kad Verkiai buvę pagoniškojo kulto vieta, laikoma krivių krivaičių sūnaus Lizdeikos gimtine.

KALVARIJŲ MEMORIALINIO DRAUSTINIO akcentas - Verkių Kalvarijos, įkurtos XVII a. viduryje. Į gamtinį kraštovaizdį įkomponuotas Verkių Kryžiaus kelias - Jaruzalės Kryžiaus kelio analogas. Šis architektūrinis-urbanistinis ansamblis yra vertingas Europos mastu. Jame yra 22 mūrinės koplyčios, 7 mediniai vartai, medinis tiltas - koplytėlė ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.
Verkių regioniniame parke rekreaciniu požiūriu vertingiausi švarūs, maudytis tinkami ežerai, nuo seno lankomi poilsiautojų. Svarbiausioms regioninio parko kraštovaizdžio vertybėms aplankyti numatyta pažintinių pėsčiųjų takų bei apžvalginių autoturizmo ir dviračių trasų sistema. Daugiau apie Verkių regioninio parko vertybes, apie poilsio galimybes, sužinosite interneto svetainėje www.pavilniai-verkiai.lt. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos adresas: Žaliųjų ežerų 53, Vilnius; telefonas 8-5-2729834, faksas 8-5-2729835.
Urėdijos teritorijoje yra šie valstybiniai draustiniai:

Baravykinės valstybinis kraštovaizdžio draustinis (2280 ha). Tai priešpaskutiniojo apledėjimo moreninio kalvyno Ašmenos aukštumoje kraštovaizdis, kurtinių tuokvietės.
Daubėnų valstybinis kraštovaizdžio draustinis (675 ha) - senojo fliuvioglacialinio Rukainės-Rudaminos senslėnio kraštovaizdis Ašmenos moreninėje aukštumoje.
Europos centro valstybinis kraštovaizdžio draustinis (912 ha) - geografinio Europos Centro apylinkių kraštovaizdis.
Dvarčionių valstybinis geomorfologinis draustinis (110 ha) - raiškus Dvarčionių dubaklonis.
Griovų valstybinis geomorfologinis draustinis (574 ha) - Neries paslėnio erozinio kalvyno fragmentas su raiškiomis griovų tipo formomis.
Juozapinės valstybinis geomorfologinis draustinis (251 ha) - Ašmenos aukštumai būdingas senojo reljefo moreninio masyvo fragmentas su Juozapinės kalnu.
Kruopynės valstybinis geomorfologinis draustinis (326 ha) - Medininkų-Ašmenos aukštumų kalvynui būdingas kalvotojo masyvo fragmentas su Kruopynės (Jočio) kalnu.
Kuosinės valstybinis geomorfologinis draustinis (1514 ha) - Kuosinės senslėnis.
Medžiakalnio valstybinis geomorfologinis draustinis (766 ha) - smulkiakalvių ruožo fragmentas, būdingas Baltijos aukštumų lankui.
Vanaginės valstybinis geomorfologinis draustinis (301 ha) - senasis moreninis reljefas Aukštaičių aukštumoje.
Kenos valstybinis hidrografinis draustinis (165 ha) - negilaus salpinio slėnio labai vingiuotas Kenos aukštupys.
Vilnios valstybinis hidrografinis draustinis (1221 ha) - negilaus salpinio slėnio vidutiniškai vingiuota Vilnios vidurupio atkarpa.
Raudonosios balos valstybinis telmologinis draustinis (137 ha) - Aukštaičių moreninėms aukštumoms būdinga Raudonoji pelkė.
Medininkų valstybinis botaninis draustinis (16 ha) - Kalninių arnikų sąžalynai, kitų retų rūšių augalų augiavietės.
Taurijos valstybinis ornitologinis draustinis (514 ha) - tai kurtinių tuokvietės.

Urėdijos miško žemėse saugomi 74 objektai: tai Žalieji ežerai, senovės gyvenvietės, piliakalniai, pilkapiai, akmenys, Grigiškių popieriaus fabriko vandens kanalas.
Paežerėse, pelkėse, miškuose auga reti į Raudonąją knygą įtraukti žoliniai augalai: miškinė dirsuolė, stačioji vaisgina, tuščiaviduris rūtenis, balandinė žvaigždūnė ir kiti.
Urėdijos miškuose yra kurtinių tuokviečių, gervių, tetervinų, lutučių, perimviečių, pilkųjų garnių kolonijų.
Kertinė miško buveinė - tai beveik nepaliestas miško plotas, kuriame didelė tikimybė rasti nykstančių, pažeidžiamų, retų arba globotinų floros ir faunos rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą .
Kertinių miško buveinių inventorizacija, viena iš sudėtinių miškų sertifikavimo dalių, padeda išsaugoti miškuose turimą biologinę įvairovę. Kertinių miško buveinių inventorizacija VĮ Vilniaus miškų urėdijoje pradėta 2002 metais ir baigta 2003 metais. Iš inventorizavimui pateiktų 893 sklypų, pernai inventorizuoti 104 sklypai, šiemet liko 789 sklypai. 300 sklypuose rastos saugotinos kerpių, samanų, induočių augalų, grybų, moliuskų ar vabzdžių rūšys.
|
VĮ VILNIAUS MIŠKŲ URĖDIJOS
VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MIŠKŲ
KERTINĖS MIŠKO BUVEINĖS
|
Girininkija
|
vnt.
|
ha
|
| |
|
|
| Dūkštai |
21 |
36,34 |
| Paežeriai |
11 |
10,86 |
| Verkiai |
38 |
68,15 |
| Sudervė |
4 |
2,66 |
| Mickūnai |
16 |
30,19 |
| Taurai |
40 |
89,71 |
| Lavoriškės |
11 |
12,65 |
| Paneriai |
13 |
8,11 |
| Juodšiliai |
5 |
3,57 |
| Parudamina |
3 |
0,156 |
| Migūnai |
4 |
2,943 |
| Viso |
166 |
265,339 |
|
|
RAUDONOSIOS KNYGOS AUGALŲ RŪŠYS VĮ VILNIAUS MIŠKŲ URĖDIJOJE
|
Eil.Nr.
|
Augalo rūšies pavadinimas
|
Girininkija
|
|
Lietuviškai
|
Lotyniškai
|
| 1 |
Miškinė dirsuolė |
Bromopsis benekenii |
Dūkštų |
| 2 |
Aukštoji gegūnė |
Dactylorhiza fuchsii |
Dūkštų |
| 3 |
Stačioji vaisgina |
Ajuga pyramidalis |
Dūkštų |
| 4 |
Tuščiaviduris rūtenis |
Corydalis cava |
Dūkštų |
| 5 |
Balandinė žvaigždūnė |
Scabiosa columbaria |
Dūkštų |
| 6 |
Statusis atgiris |
Huperzia selago |
Dūkštų |
| 7 |
Vėjalandė šilagėlė |
Pulsatilla patens |
Dūkštų |
| 8 |
Daugiametė blizgė |
Lunaria rediviva |
Dūkštų |
| 9 |
Pelkinė uolaskėlė |
Saxifraga hirculus |
Dūkštų |
| 10 |
Vienalapis gedutis |
Malaxis monophyllos |
Dūkštų |
| 11 |
Pūkuotoji apuokė |
Trichocolea tomentella |
Dūkštų |
| 12 |
Dvilapis purvuolis |
Liparis loselii |
Dūkštų |
| 13 |
Melsvasis gencijonas |
Gentiana cruciata |
Dūkštų |
| 14 |
Plačialapis begalis |
Laserpitium latifolium |
Dūkštų |
| 15 |
Plunksninė pliusnė |
Neckera pennata |
Migūnų |
| 16 |
Miškinė dirsuolė |
Bromopsis benekenii |
Migūnų |
| 17 |
Miškinis eraičinas |
Festuca altissima |
Migūnų |
| 18 |
Žalsvažiedė blandis |
Platanthera chlorantha |
Migūnų |
| 19 |
Geltonžiedis pelėžirnis |
Lathyrus laevigatus |
Migūnų |
| 20 |
Plačialapis begalis |
Laserpitium latifolium |
Migūnų |
| 21 |
Aukštoji gegūnė |
Dactylorhiza fuchsii |
Migūnų |
| 22 |
Baltijinė gegūnė |
Dactylorhiza longifolia |
Migūnų |
| 23 |
Siauralapė gegūnė |
Dactylorhiza traunsteineri |
Migūnų |
| 24 |
Dėmėtoji gegūnė |
Dactylorhiza maculata |
Migūnų |
| 25 |
Paprastasis kardelis |
Gladiolus imbricatus |
Migūnų |
| 26 |
Miškinė monažolė |
Glyceria nemoralis |
Migūnų |
| 27 |
Paprastoji tuklė |
Pinguicula vulgaris |
Migūnų |
| 28 |
Mėlynasis palemonas |
Polemonium caeruleum |
Migūnų |
| 29 |
Daugiametis patvenis |
Swertia perennis |
Migūnų |
| 30 |
Sibirinė visgė |
Trisetum sibiricum |
Migūnų |
| 31 |
Vėjalandė šilagėlė |
Pulsatilla patens |
Kalvelių |
| 32 |
Paprastoji vandens lelija |
Nymphaea alba |
Kalvelių |
| 33 |
Žvilgantysis kiminas |
Sphagnum subnitens |
Lavoriškių |
| 34 |
Kupstinė kūlingė |
Trichophorum cespitosum |
Lavoriškių |
| 35 |
Statusis atgiris |
Huperzia selago |
Lavoriškių |
| 36 |
Vėjalandė šilagėlė |
Pulsatilla patens |
Lavoriškių |
| 37 |
Mažalapė saulašarė |
Drosera intermedia |
Lavoriškių |
| 38 |
Statusis atgiris |
Huperzia selago |
Mickūnų |
| 39 |
Meškinis česnakas |
Allium ursinum |
Mickūnų |
| 40 |
Statusis atgiris |
Huperzia selago |
Mickūnų |
| 41 |
Mažalapė saulašarė |
Drosera intermedia |
Mickūnų |
| 42 |
Lieknasis švylys |
Eriophorum gracile |
Mickūnų |
| 43 |
Statusis atgiris |
Huperzia selago |
Migūnų |
| 44 |
Kalninė arnika |
Arnica montana |
Migūnų |
| 45 |
Plačioji platužė |
Lobaria pulmonaria |
Paežerio |
| 46 |
Laplandinis karklas |
Salix lapponum |
Paežerio |
| 47 |
Mėlynialapis karklas |
Salix myrtilloides |
Paežerio |
| 48 |
Dėmėtoji gegūnė |
Dactylorhiza maculata |
Paežerio |
| 49 |
Siauralapė gegūnė |
Dactylorhiza traunsteineri |
Paežerio |
| 50 |
Plunksninė pliusnė |
Neckera pennata |
Panerių |
| 51 |
Raudonasis garbenis |
Cephalanthera rubra |
Parudaminio |
| 52 |
Švedinė kiaulpienė |
Taraxacum suecicum |
Parudaminio |
| 53 |
Vėjalandė šilagėlė |
Pulsatilla patens |
Parudaminio |
| 54 |
Rusovo gegūnė |
Dactylorhiza russowii |
Parudaminio |
| 55 |
Kalninė arnika |
Arnica montana |
Parudaminio |
| 56 |
Paprastasis kardelis |
Gladiolus imbricatus |
Parudaminio |
| 57 |
Mažažiedė lūgnė |
Nuphar pumilum |
Parudaminio |
| 58 |
Raudonoji gegūnė |
Dactylorhiza incarnata |
Parudaminio |
| 59 |
Miškinė mėta |
Mentha longifolia |
Parudaminio |
| 60 |
Melsvasis gencijonas |
Gentiana cruciata |
Sudervės |
| 61 |
Didysis asiūklis |
Equisetum telmateia |
Sudervės |
| 62 |
Raudonoji gegūnė |
Dactylorhiza incarnata |
Sudervės |
| 63 |
Mėlynasis palemonas |
Polemonium caeruleum |
Taurų |
| 64 |
Statusis atgiris |
Huperzia selago |
Taurų |
| 65 |
Pelkinė laksva |
Hammarbya paludosa |
Verkių |
| 66 |
Pajūrinis sotvaras |
Myrica gale |
Verkių |
| 67 |
Stačioji vaisgina |
Ajuga pyramidalis |
Verkių |
| 68 |
Kalninė arnika |
Arnica montana |
Verkių |
| 69 |
Šakotoji ratainytė |
Cladium mariscus |
Verkių |
| 70 |
Nariuotoji ilgalūpė |
Corallorhiza trifida |
Verkių |
| 71 |
Baltijinė gegūnė |
Dactylorhiza longifolia |
Verkių |
| 72 |
Dėmėtoji gegūnė |
Dactylorhiza maculata |
Verkių |
| 73 |
Rusovo gegūnė |
Dactylorhiza russowii |
Verkių |
| 74 |
Tamsialapis skiautalūpis |
Epipactis atrorubens |
Verkių |
| 75 |
Melsvasis gencijonas |
Gentiana cruciata |
Verkių |
| 76 |
Statusis atgiris |
Huperzia selago |
Verkių |
| 77 |
Plačialapis begalis |
Laserpitium latifolium |
Verkių |
| 78 |
Dvilapis purvuolis |
Liparis loselii |
Verkių |
| 79 |
Širdinė dviguonė |
Listera cordata |
Verkių |
| 80 |
Gležnalapė nertis |
Ceratophyllum submersum |
Verkių |
| 81 |
Miškinė plikaplaiskė |
Neottianthe cuculata |
Verkių |
| 82 |
Ilgagalvis dobilas |
Trifolium rubens |
Verkių |
| 83 |
Žirnialapis vikis |
Vicia pisiformis |
Verkių |
| 84 |
Miškinė monažolė |
Glyceria nemoralis |
Verkių |
| 85 |
Daugiametė blizgė |
Lunaria rediviva |
Verkių |
| 86 |
Vienalapis gedutis |
Malaxis monophyllos |
Verkių |
| 87 |
Didysis plukenis |
Najas marina |
Verkių |
| 88 |
Mažoji gegužraibė |
Orchis morio |
Verkių |
| 89 |
Paprastoji tuklė |
Pinguicula vulgaris |
Verkių |
| 90 |
Žalsvažiedė blandis |
Platanthera chlorantha |
Verkių |
| 91 |
Didžiažiedė juodgalvė |
Prunella grandiflora |
Verkių |
| 92 |
Vėjalandė šilagėlė |
Pulsatilla patens |
Verkių |
| 93 |
Balandinė žvaigždūnė |
Scabiosa columbaria |
Verkių |
| 94 |
Žalsvoji naktižiedė |
Silene chlorantha |
Verkių |
|