Paslaugos privacių miškų savininkams
Vilmu

Mūsų darbai ateinančioms kartoms
        
Svetainės struktūra   English   Lietuviškai

Versija
neįgaliesiems
VĮ Vilniaus miškų urėdija
Vilniaus g. 22
Mickūnų mstl.
LT-13116 Vilniaus r. sav.


Telefonas +370 5 233 6159
Faksas +370 5 216 0930
El.paštas info@vilmu.lt

Juridinių asmenų registras
Kodas 191805594
PVM kodas LT918055917
A/s LT457044060000232864
AB SEB bankas
Naujienų prenumerata

    Paslaugos


1. Skelbimai
2. Paslaugos privačių miškų savininkams

2012-04-01      Atnaujinimo data 2014-09-02


Dėl miško įveisimo

Informacija apie turimus laisvai parduoti miško sodmenis miškams atkurti ir įveisti

Informaciniai leidiniai privačių miškų savininkams


Dėl privačių miškų savininkų konsultavimo

VĮ Vilniaus miškų urėdijoje ir girininkijose privačių miškų savininkų konsultavimo laikas – kiekvienas antradienis nuo 7 val. 30 min. iki 11 val. 30 min. Valstybinių miškų pareigūnai, vykdant vėtrų, audrų, škvalo ar kitų stichinių nelaimių padarinių šalinimą miškuose, privačių miškų savininkus konsultuoja visomis darbo dienomis.
I-IV:
Darbo pradžia          7 val. 30 min.
Pietų pertrauka        11 val. 30 min. - 12 val. 15 min.
Darbo pabaiga         16 val. 30 min.
V:
Darbo pradžia          7 val. 30 min.
Pietų pertrauka        11 val. 30 min. - 12 val. 15 min.
Darbo pabaiga         15 val. 15 min.
 
Prieš šventines dienas darbas baigiamas 1 val. ankščiau.

Nemokamai privačių miškų savininkus konsultuoja ir gali nuvykti į vietą Vilniaus miškų urėdijos ribose buvęs ilgametis urėdijos darbuotojas Julius Aukštaitis. Kreipkitės telefonu 8 610 85510. 
 
 
Informuojame privačių miškų savininkus, kad Šiaulių universiteto vadybos inovacijų centras, vykdydamas su LR aplinkos ministerija pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, privačių miškų savininkų miškų valdose teikia nemokamas individualias konsultacijas konkrečios miško valdos tvarkymo, priežiūros, atkūrimo, apsaugos ir naudojimo klausimais. Konsultuojami tik miškininkystės krypties išsilavinimo neturintys fiziniai asmenys.
Vienam asmeniui suteikiama tik viena konsultacija ir tik dėl vienos miško valdos, nepriklausomai nuo to, kiek miško valdų (kadastrinių žemės sklypų) asmuo valdo. Analogiškai ir miško valdos bendraturčiams dėl šios miško valdos suteikiama tik viena konsultacija.
Norintys gauti nemokamą konsultaciją, prašome iš anksto registruotis tel. 8-672-26226 arba el. paštu: info@suvic.lt
Daugiau informacijos: www.suvic.lt
 
Galimybės pasinaudoti ES parama miškų ūkiui
 
Miško savinkai konsultuojami apie galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Informuojame, kad LR žemės ūkio ministro 2011-12-14 įsakymu Nr. 3D-918 nustatyti paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones surinkimo terminai:
1) pagal priemones ,,Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" ir ,,Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" - nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. kovo 30 d.;
2) pagal priemonę ,,Pelno nesiekiančios investicijos miškuose" - nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2012 m. birželio 29 d.;
3) pagal priemonės ,,Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra" veiklos sritį ,,Miškų infrastruktūros gerinimas" - nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.

Kviečiame privačių miškų ir žemių savininkus nepraleisti progos pasinaudoti ES parama, laiku pateikti paraiškas. Primename, kad miškų urėdijos specialistai konsultuoja privačių miškų savininkus ūkininkavimo miškuose klausimais, teikia miško įveisimo projektų rengimo, miško atkūrimo bei įveisimo, želdinių ir žėlinių priežiūros, jaunuolynų ugdymo ir kitas miško ūkio darbų atlikimo paslaugas. Išsamesnė informacija teikiama tel. 233 0030.
 
Daugiau apie Europos Sąjungos paramą miškų savininkams skaitykite čia.
Detalesnę informaciją apie ES finansinę paramą galite rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pustalyje www.nma.lt ir Aplinkos ministerijos tinklapyje www.am.lt.
 

Kas žinotina miško savininkui

MIŠKAS - ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, natūralioje augavietėje brandos amžiuje pasiekiančiais ne mažesnį kaip 7 m aukštį, kita miško augalija, išretėjęs ar netekęs augalijos dėl žmo¬gaus veiklos bei gamtinių veiksnių (kirtavietės, degimvietės, aikštės).
Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros - iki 10 m pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai mišku nelaikomi. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
 
MIŠKŲ GRUPĖS. Pagal paskirtį ir nustatytą ūkininkavimo režimą, Lietuvoje išskiriamos keturios miškų grupės:
I grupė - rezervatiniai miškai. Jiems priskiriami valstybiniai rezervatai, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatai, rezervatinės apyrubės. Šiai grupei priskirti miškai paliekami augti natūraliai, be žmogaus įsikišimo.
II grupė- specialios paskirties miškai. Jie skirstomi į dvi pogrupes:
a) ekosistemų apsaugos miškai (kraštovaizdžio, botaniniai, pedologiniai (dirvožemio), botaniniai-zoologiniai draustiniai, saugomi kraštovaizdžio objektai, priešeroziniai miškai, genetinės vertės medynai, vertingi ir etaloniniai medynai).
Ūkininkavimo tikslas - išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas;
b) rekreaciniai miškai (miško parkai, miestų miškai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai ir kiti rekreacinės-estetinės vertės miškai). Ūkininkavimo tikslas-formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką.
III grupė- apsauginiai miškai (geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai ir kiti draustiniai, laukų apsauginiai miškai, vandens telkinių apsaugos zonų miškai, kiti apsauginiai miškai). Ūkininkavimo tikslas - formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas.
IVgrupė- ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms. Jiems priskiriami ir valstybinių parkų ūkinių zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas - laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną.
Kiekvienas miško savininkas savo miško valdai turi turėti miškotvarkos projektą. Tai – atestuotų miškotvarkos specialistų 10 metų laikotarpiui parengtas specialus ūkinės veiklos privačioje miško valdoje planavimo dokumentas, nustatyta tvarka suderintas ir patvirtintas valstybinių miškų pareigūnų.
 
Miško kirtimas 
 
Privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku įgyja gavę žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą. O teisė kirsti mišką įgyjama gavus nustatytos formos leidimą, kurį išduoda RAAD (regioninio aplinkos apsaugos departamento) valstybiniai miškų pareigūnai.
Leidimas kirsti mišką išduodamas privataus miško savininkui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo leidimui gauti reikalingų dokumentų pateikimo dienos. Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-386. Leidimai kirsti mišką neprivalomi tik ugdant jaunuolynus iki 20 metų (šviesinimo ir valymo kirtimai) ir sausuoliams bei vėjavartoms (su šaknimis išverstiems medžiams) kirsti.
Leidimai kirsti mišką išduodami ne ilgiau kaip vieneriems metams ir galioja iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, o pagamintos medienos išvežimo terminas yra ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai po leidime nurodyto termino kirsti mišką galiojimo pabaigos. Leidimai gali būti pratęsti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (tam reikia ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki nustatyto miško kirtimo termino pabaigos pateikti raštišką prašymą leidimą kirsti mišką išdavusiam pareigūnui).
Iškirtus mišką ir išvežant medžius, būtina turėti leidimą kirsti mišką (arba jo kopiją)- jeigu jis buvo privalomas, užpildytą medienos gabenimo lapą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Medienos gabenimo lapas yra apvaliosios medienos gabenimą patvirtinantis laisvos formos dokumentas, turintis visus Apvaliosios medienos, pagamintos privačiuose miškuose, gabenimo tvarkos apraše nurodytus privalomuosius rekvizitus. Lapo pildyti nereikia, kai gabenama iki 3 kubų medienosarba kai mediena gabenama iki 3 km. atstumu nuo kirtavietės.
Medienos gabenimo lapo pavyzdį galima gauti RAAD rajonų agentūrose, miškų urėdjose ar girininkijose.
Vilniaus RAAD: T. Ablačinskij (8 5) 2336472;  mob. tel. 8 618 14015 el. paštas: t.ablacinskij@vrd.am.lt
                         G. Martišius    (8 5) 2336472;  mob. tel. 8 686 15843 el. paštas:  g.martisius@vrd.am.lt
 

 
Atsižvelgiant į medynų amžių, yra numatomi visi kirtimai bei daug kitų miško ūkio darbų. Todėl būtina žinoti medynų amžių. Dažniausiai medyną sudarančių medžių amžius yra nustatomas kiekvienai medžių rūšiai. Jis gali būti nustatytas skirtingu tikslumu. Kad būtų lengviau nusakyti medžių amžių visoms medžių rūšims vienodai tiksliai, naudojamos amžiaus klasės.
Lietuvoje amžiaus klasė visoms medžių rūšims yra vienoda - 10 metų. Ji žymima romėniškais skaičiais: / amžiaus klasė - 1-10 metų,
II amžiaus klasė - 11-20 metų,
III amžiaus klasė -21-30 metų ir t.t
Kalbant apie medynų amžių, reikėtų susipažinti ir su amžiaus periodais, arba brandumo grupėmis. Projektuojant miškininkavimo priemones, išskiriamos tokios:
1) jaunuolynai,                               
2) pusamžiai medynai,                   
3) pribręstantys medynai,
4) brandūs medynai,
5) perbrendę medynai.

Brandumo grupės Amžius pagal medžių rūšis
  P,U, K E Ą B, Į, L D Bt, Bl
Jaunuolynai 1 - 40 1 - 40 1 - 40 1 - 20 1 - 20 1 - 10
Pusamžiai 41 -80 41 - 50 41 - 100 21 - 30 21 - 30 11 - 20
Pribrestantys 81 - 100 51 - 70 101 - 120 31 - 40 31 - 40 21 - 30
Brandūs 101 - 140 71 - 110 121 - 160 41 - 60 41 - 60 31 - 50
Perbrendę 141 ir > 111 ir > 161 ir > 61 ir > 61 ir > 51 ir >
* Pastaba: Sąlygiškai medynus brandumo grupėmis priimta skirstyti pagal IV grupės miškams nustatytą kirtimo amžių. Keičiant kirtimo amžių, atitinkamai keičiasi ir brandumo grupių amžius.
KIRTIMO AMŽIUS. Dažniausiai kertami brandos amžių pasiekę medžiai (71-121 metų - spygliuočiai ir kietieji lapuočiai, 31-61 metų - minkštieji lapuočiai). Tokiame amžiuje medžiai yra sukaupę daugiausia vertingos medienos ir jų neapsimoka auginti ilgiau, nes krinta medyno vertė. Daugelis tokius medžius laiko senais, tačiau iš tikrųjų jie yra palyginti jauni ir daugelis jų galėtų augti dar ilgiau nei šimtą metų.
Miške kiekvienas medis turi didelę įtaką kitiems organizmams. Medyje pilna vabzdžių ir kitų gyvūnų, kurie minta medžiu ir vieni kitais. Visa tai susiję į vieną mitybos sistemą. Su kiekviena medžio dalimi yra susiję augaliniu maistu mintantys gyviai, kuriais savo ruožtu minta tam tikri plėšrūnai. Įsikišimas į šią sistemą vienoje grandyje turi įtakos visai sistemai. Pvz., sunaikinus lapais mintančias lervas, medis taps sveikesnis, tačiau sumažės ir lervomis mintančių paukščių, o dėl to kitais metais lervų gali atsirasti dar daugiau.
Su medžiu susijusi gyvūnija medžiui augant taip pat kinta. Mažus medelius puola pelės ir žolėdžiai gyvūnai. Medžiui paaugus, jo viršūnėje apsigyvena lapais mintantys vabzdžiai, vabalai, vorai, paukščiai ir t.t. Žydintis medis pritraukia dar kitokių vabzdžių, sėklomis mintančių gyvūnų bei paukščių.
Senuose, nekertamuose medžiuose palaipsniui apsigyvena mediena mintantys vabzdžiai ir auga grybai. Kai ąžuolas sulaukia 150-200 metų, jame atsiranda ertmių, drevių, kuriose apsigyvena geniai, šikšnosparniai, kamanės ir t.t. Net ir vienas toks senas medis tarp jaunesnių turi didelę biologinę vertę, o turint 3-5 tokius medžius sklype galima išsaugoti su jais susijusias gyvūnijos rūšis.
Minimalus medynų pagrindinių kirtimų ir gamtinės brandos amžius (metais) privačiuose miškuose
Vyraujančios medžių rūšys IV
grupės
miškai
III
grupės
miškai
Gamtinės
brandos
(pagrindinių
atkuriamųjų
kirtimų II grupės
miškuose) amžiai
Pušys, maumedžiai, uosiai, klevai, guobos 101 111 170
Eglės 71 81 120
Ąžuolai 121 141 200
Beržai, liepos, juodalksniai, skroblai 61 61 90
Drebulės (mišriame medyne), tuopos 41 41 60
Drebulės (grynas drebulynas) kirtimo amžius nenustatomas 60
Baltalksniai, gluosniai, blindės kirtimo amžius nenustatomas 50
 
Miško savininkas privalo žinoti, kad prieš kirsdamas mišką turi pagalvoti apie jo atkūrimą, kad miškas nepavirstų dykviete ar krūmais vešinčiu žemės plotu. Iš anksto turi numatyti, miškas atžels savaime ar reikės jį atsodinti.
 
MIŠKO ATKŪRIMO TRUKMĖ
Mišką atkurti privalo jo savininkai, valdytojai ir naudotojai savo lėšomis. Želdintinose kirtavietėse, degavietėse bei žuvusių želdinių ar žėlinių vietose miškas atkuriamas: želdant - Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytais terminais (medyną iškirtus plynai, jį reikia atkurti per trejus metus), o paliekant želti - ne vėliau kaip per ketverius metus po jų atsiradimo.
 
APRIBOJIMAI PASIRENKANT SODINAMŲ MEDŽIŲ RŪŠĮ.
Įstatymais numatyta, kad iškirsti ąžuolynai, klevynai, liepynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augavietėse, turi būti atkurti taip, kad vyrautų tų pačių rūšių medžiai.
Kitais atvejais miško savininkas gali pasirinkti norimo įveisti medyno rūšinę sudėtį pats, atsižvelgdamas į savo tikslus ir augavietės sąlygas.
 
MIŠKO ATKŪRIMO SĄNAUDOS 1 HEKTARUI
Tiksliai pasakyti, kiek kainuos atsodinti 1 ha miško, galėsite tik detaliai apskaičiavę. Vidutiniškai atsodinti 1 ha miško kainuoja apie 1 500-3000 Lt. 1 ha miško atkūrimo ir iki trejų metų priežiūros išlaidos (išskyrus apsaugą nuo žvėrių) sudaro apie 4500 Lt, o įskaitant apsaugą nuo žvėrių - 5300 (naudojant repelentus) -7600 (tveriant karčių tvoromis) Lt. )ei dalį darbų atliksite patys, ši suma bus mažesnė. Vienas patyręs miško darbininkas per dieną pasodina 500-700 sodinukų. Sodmenų apytikrės kainos: 3-4-erių metų eglės pikirantai kainuoja 0,20-0,25 Lt/vnt.; 2-ejų metų pušies pikirantai - 0,08-0,14 Lt/vnt.; 3-ejų metų paprastojo ąžuolo pikirantai - 0,70-0,90 Lt/vnt. Tikslesnes sodmenų kainas sužinosite paskambinę į artimiausią medelyną (Akmenytės medelynas 8-5 2494025) arba kreipęsi į Vilniaus miškų urėdiją.
Miško atkūrimo būdai:
Skiriami tokie miško atkūrimo būdai:
■ Natūralus miško žėlimas (iš savaime išsisėjusių sėklų, kurios sudygsta nukritusios nuo greta ar netoli sklypo augančių medžių ar iš po kirtimo likusių kelmų ir šaknų išaugusių atžalų).
■ Dirbtinis miško želdinimas (sodmenų sodinimas rankiniu ar mechanizuotu būdu, sėjimas).
■ Mišrus - išvardintų būdų derinys (sodinant ar sėjant plote, kuriame želia savaiminukai; taikant (arba netaikant) žėlimą skatinančias priemones).
Sodinant galima greičiau atkurti mišką, pasirinkti pageidaujamas medžių rūšis ir, taikant medžių selekcijos pasiekimus, formuoti sveikus bei našius medynus. Pasodinus į paruoštą dirvą, sodmenis mažiau reikia prižiūrėti (ravėti, retinti). Mišką galima įveisti ten, kur jis anksčiau neaugo, menkaverčius medžius ir krūmus galima pakeisti pageidaujamomis medžių rūšimis.
Miškas atkuriamas paliekant jį natūraliai atželti, jeigu po kirtimo lieka pakankamai gyvybingų, kirtimo metu nesužalotų jaunų medelių arba yra tikimybė, kad atžels pageidaujamos medžių rūšys.

APRIBOJIMAI PASIRENKANT MIŠKO ATKŪRIMO BUDĄ
Rezervatiniuose (I gr.) miškuose galimas tik miško žėlimas.
Ekosistemų apsaugos (II A gr.) miškuose pirmenybė teikiama miško žėlimui. Želdinti galima tik vietinės kilmės (geriausia to paties medyno) sėklomis, sodmenimis.
Rekreaciniuose (II B gr.) miškuose galimi visi miško atkūrimo ir įveisimo būdai. Pasirenkamas tas, kuris labiausiai užtikrins želdinių ir žėlinių tvarumą ir atitiks rekreacinius poreikius.
Apsauginiuose (III gr.) miškuose pirmenybė teikiama žėlimui, o vėliau želdinimui. Rezervatų apsauginių zonų miškuose galima želdinti tik vietinės kilmės (geriausia to paties medyno) sėklomis, sodmenimis.
Ūkiniuose (IV gr.) miškuose galimi visi miško atkūrimo ir įveisimo būdai. Esant panašioms miško atkūrimo ir įveisimo sąlygoms, parenkamas ekonomiškiausias būdas.
* Pastaba: Informacija parengta pagal Lietuvos miško savininkų asociacijos leidinius.
 
Miško savininkų dėmesiui :
Vilniaus miškų urėdijos medelynas turi parduoti paprastosios pušies sodmenų;
Kokybiškai ir greitai atkuriame kirtavietes, sudarome miško tvarkymo ir priežiūros sutartis;
Nepamirškite savo miškuose iki balandžio 1d. sutvarkyti sausuolius ir vėjolaužas, nuolat stebėkite miškų sanitarinę būklę;
Ruošdamiesi paukščių sutiktuvėms, iškelkime inkilus;
Saugokite miškus ir pievas nuo pavasarinių gaisrų.

VĮ Vilniaus miškų urėdija 2017